VGTU Mokslo ir administracijos centras – geriausia realizacija Lietuvoje

2017.10.03

7 642 m2 ploto, 43,6 m aukščio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mokslo ir administracijos centras vieną po kito renka prizus. Prieš metus apdovanojimuose „Archiforma“ objektas buvo pripažintas kaip „Geriausia 2015 metų realizacija Lietuvoje“. 2016 m. pastatas nominuotas prestižiniam apdovanojimui „EU Prize for Contemporary Architecture – Mies van der Rohe Award“. Architektų komanda atskleidžia, kad didžiausia problema įgyvendinant koncepciją buvo projektą lydintis lėšų trūkumas. Tačiau rezultatas įrodo, kad kūrybiškus sprendimus galima įgyvendinti net ir su ekonomišku biudžetu.

Dominuojančio pastato įvaizdis

Kaip pasakoja šio projekto koncepciją kūrę architektai Sigitas Kuncevičius, Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Žygimantas Gudelis, Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė ir Viltė Jurgaitienė, VGTU Mokslo ir administracijos centro architektūrinis sprendimas paremtas siekiu sukurti dominuojančio centrinio pastato įvaizdį esamame VGTU studijų komplekso kontekste. Pastato tūris susideda iš trijų pagrindinių elementų: 1 000 vietų transformuojamos konferencinio tipo salės bei virš cokolinio aukšto stilobato įrengtų dviejų tarpusavio atžvilgiu prasuktų administracinės dalies korpusų. Išraiškingiausia ir konstrukcijų požiūriu sudėtingiausia pastato dalis – Lietuvoje didžiausia 15 m pločio bei 22 m aukščio arka, „įrėminanti“ pagrindinį konferencijų salės įėjimą. Objekto tūris – 37 545 m3, pastatas yra 11 aukštų.

„Pastato ir aplinkos santykis glaudus: pats pastatas yra tiesiogiai sujungtas galerija su senaisiais VGTU korpusais, šalia stovi Saulėtekio slėnio Mokslo ir technologijų parko administracijos pastatas, netoliese – gamtinis karkasas pušynas. Pagrindinis fasadas lygiagrečiai orientuotas į pagrindinę universitetinio miestelio arteriją – Saulėtekio taką ir būsimą Saulėtekio aikštę, kuri taps visas komplekso dalis organiškai jungiančia terpe bei pagrindinių įėjimų į centrinius pastatus vieta. Aikštę numatyta naudoti renginiams, o po ja bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė“, – sako architektai.

Solidi architektūra

Vis dėlto projektas buvo vystomas su ilgomis pertraukomis. Objektas pradėtas projektuoti dar 2005 metais. Prasidėjus statyboms, bankrutavo pirmasis rangovas ir 2007 m. pastato statybos sustojo. Naujasis rangovo konkursas įvyko tik 2012 metais. Didžiausia problema, įgyvendinant koncepciją, buvo projektą lydintis lėšų trūkumas. Ilgos darbo valandos, sunkios derybos ir įtikinėjimai padėjo sukurti patogią ir estetišką darbo aplinką, solidžią pastato architektūrą – tai, ką žmonės mato ir vertina, tai, kas kuria aplinką.

„Dėl riboto finansavimo pastato statybos buvo suskirstytos į tris statybos etapus, vykdomus skirtingu laikotarpiu. Norint išlaikyti stilistinę vienovę, visų etapų metu teko dėti daug fizinių ir diplomatinių pastangų. Pavyzdžiui, dėl ilgo statybos laiko buvo sunku gauti kai kurių medžiagų, naudotų per pirmąjį statybos etapą, nes jos gamintojų buvo išimtos iš gamybos linijų. Vientiso pastato įrengimo sudalijimas į etapus ir lėšų šaltinius lemia papildomas tiek projektavimo, tiek projekto koordinavimo darbo sąnaudas. Džiaugiamės, kad neteko atsisakyti esminių projekto sprendinių“, – atvirauja ekspertai.

Objektas:VGTU Mokslo ir administracijos centras

Užsakovas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Generalinis rangovas: UAB „Avona“

Projektuotojas: a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma

Architektai: Sigitas Kuncevičius, Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Žygimantas Gudelis,

Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė, Viltė Jurgaitienė

Rangovai: „Grohe“, „Interjero linija“, „Gaudrė“,

„KG Constructions“ – pažangiausi ateities sprendimai šiandien

Išskirtinis fasadas

Anot architektų, VGTU Mokslo ir administracijos centro architektūrinė išraiška išsiskiria iš aplinkinių universiteto korpusų. Fasadų medžiagiškumas: stiklas, metalas, kompozicinės plokštės, paremtas siekiu sukurti techniškos, pažangios mokslo institucijos įvaizdį. Pastato eksterjero medžiagiškumas sukurtas nepamirštant vis dar dominuojančio šiuolaikinės architektūros palydovo – stiklo fasadų, tačiau šį kartą jie harmonizuojami tekstūrinio stiklo neperšviečiamais tamsiai pilkais intarpais, sudarančiais netaisyklingus šachmatiškus ritmus. Taip pat fasaduose metalo profiliais aiškiai atskirti aukštai.

Šis fasadų horizontalus ir vertikalus raštas pastatui suteikia žmogaus mastelį, padeda suvokti jo dydį. Tokiu principu apdailinti du pagrindiniai pastato korpusai. Pietinė viršutinio korpuso pusė nuo saulės apsaugota didesniu skaičiumi neperšviečiamų plokštumų bei ties liftais suformuotomis horizontaliomis fasado žaliuzėmis. Antra dominuojanti fasado medžiaga – metalas – cinko skardos apdaila, apgaubianti laiptines kairėje centrinio įėjimo pusėje. Šia medžiaga apdailinama ir konferencijų salė. Cinko skardos vertikalus raštas ties laiptinėmis ir šalia esantis horizontalus raštas ties konferencijų sale dar labiau išryškina šių dviejų pastato dalių geometriją: laiptinių aukštį ir konferencijų salės plotį. Įėjimų į pastatą aukštai paliekami skaidrių stiklo plokštumų. Senąjį VGTU korpusą ir naująjį pastatą jungianti galerija papuošta metalo apdaila ir stiklo su žaliuzėmis junginiu.

Visi šie sprendimai, nepaisant to, kad pastatas projektuotas 2005 m., padėjo pasiekti B energinio efektyvumo klasę. Fasadų vitrinoms naudotos stiklo konstrukcijos, įstiklintos dviejų kamerų saulę kontroliuojančiais skaidraus selektyvinio stiklo paketais, termopaketais su rifliuotu stiklu bei termopaketais. „Pastato eksterjero apdailai parinkome vieną ilgalaikiškiausių ir tvariausių medžiagų – cinką, kuriam suteikiama net 80 metų garantija“, – sako statinio architektai.